- kevelys
- kevelỹs sm. (3b), kẽvelis (1) 1. būrys, minia, daugybė: Per jomarką privažiuoja žmonių kẽveliai Lzd. Kad insiveržė visas kẽvelis pirkion, tai nei vietos neliko Šl. Priešingame kapinių gale niūksojo pilkas kevelys žmonių rš. Buvom tik ką paregėję atliuoksint nelygu geltonomis dėmėmis pilkų žvėrių kevelį rš. 2. gniutulas: Plaukai susvėlė keveliñ Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
